Šveicarija – tai šalis centrinėje Europoje, kurioje net keturios kalbos – vokiečių, prancūzų, italų ir retoromanų – yra oficialios. Tai valstybė, kuri beveik 200 metų laikosi neutralumo ir yra išvengusi abiejų pasaulinių karų bei turi 500 metų demokratijos tradicijas. Šveicarija gali pasigirti turinti aukščiausią pragyvenimo lygį bei tuo, kad čia 1600 gyventojų tenka po vieną banką! Tai šalis, kuri kasmet savo gamtos grožiu pritraukia milijonus turistų. Net du trečdalius šalies teritorijos užima kalnai, kurių dalis yra padengta amžinaisiais sniegynais ir ledynais. Dauguma aukštesnių nei 4000 m Alpių viršukalnių yra Šveicarijoje. Šveicarijos Peninų Alpių dalyje, besiribojančioje su Italija, stūkso ne tik aukščiausia Šveicarijos Monte Rosa (4634 m) viršukalnė, bet ir visų Alpių simbolis – Materhorno (4478 m) kalnas.

Norvegija - šiauriausia Europos šalis. Pusė krašto yra arktinio klimato juostoje, du trečdalius teritorijos užima kalnai, ežerai, ledynai - negyvenamos vietos. Krantas labai išraižytas iškyšulių bei fiordų. Prie kranto gausu mažų salų ir šcherų. Norvegijoje gausu kalnų upių, krioklių. Didžiausias Norvegijos ežeras - Mjosa. Ežerą juosia vaizdingos Norvegijos kalvų juostos, nusėtos margaspalviais namukais, dirbamais laukais bei miškų plotais. Svarbiausi ūkio ištekliai yra nafta ir gamtinės dujos. Švedija yra didžiausia Šiaurės Europos valstybė. Tai kalvų ir spygliuočių miškų šalis. Šiaurės vakarų Švedijoje yra Skandinavijos kalnai, kurių aukščiausios viršūnės iškilusios per 2000 m. Jas dengia sniegynai ir ledynai. Svarbiausias Švedijos gamtos turtas - miškai. Aplinkosauga čia laikoma vienu iš svarbiausių šalies rūpesčių.

Urvai - viena ryškiausių Krymo įžymybių. Kizil, Marmurinis ir Emine-Bair-Chasar urvai yra populiariausi. Kizil-Koba - pats didžiausias iš 800 urvų. Bendras jo ilgis apie 17 km. Tai 6-ių aukštų sudėtingas labirintas. Pirmuoju aukštu teka upė. Simferopolis. Karabijaila kalnų regionas, speleologijos pagrindų išklausymas, urvų lankymas, žygiai kalnuose. Aplankome Bachčisarajų – miestą, sodą, Čufut Kale olų miestą. Nakvynė kempinge.Naujiena !!

Bulgarijos žemės (110912 km2) – ilgos istorijos, kurios ištakos – gilioje senovėje, liudininkės. Pirmieji žmogaus pėdsakai čia sutinkami daugiau kaip prieš 100 tūkst. metų. Išskirtinis Bulgarijos istorijos periodas – brolių Kirilo ir Mefodijaus slaviškų rašmenų sudarymas, o po 10 m. – kunigaikščio Baryso ir visos Bulgarijos krikštas.  Bulgarija tampa visų Balkanų tautų kultūros centru. Iki šių dienų daugybė vienuolynų puikiai jungia vienos senos tautos tikėjimą, istoriją ir kultūrą. Gamta šiose žemėse visada buvo be galo dosni. Bulgarija – šalis, išraižyta žemų, vidutinių ir aukštų kalnų, plokštikalnių, žemumų ir lygumų, tarpeklių, slėnių, įlankų ir pliažų. Rilos ir Pirėnų kalnai yra alpinio tipo. Tai aukščiausi kalnai Bulgarijoje ir visame Balkanų pusiasalyje. Aukščiausia Balkanų viršukalnė – Musala (2924 m). Siūlome kartu pažiūrėti į šias gamtos grožybes, pakilti į kalnus, ir jūs pamatysite, kokie jie didingi ir nuostabūs, lyg būtų iš pasakos.

Tai nedidukė valstybė, tarsi įsprausta tarp Austrijos, Italijos, Vengrijos, Kroatijos bei Adrijos jūros. Didingi Alpių kalnai ir slėniai, upės ir kriokliai, ežerai, miškai, paslaptingosios karstinės olos, šilta smaragdinė jūra, alyvmedžių giraitės, vynuogynai bei gausus istorinis palikimas – tai Slovėnijos veidas. Nereikia būti patyrusiu alpinistu, kad galėtum tvarkingais, saugiais takais įkopti į kvapą gniaužiančius Rytų Alpių kalnus, tačiau būtinas pradinis pasiruošimas. Kamniške in Savinjske Alpe regione – Ojstrica – 2350 m, Škarje – 2141 m, Planjava – 2392 m, Skuta – 2532 m, Kočna – 2540 m., aukščiausia šio regiono viršukalnė – Grintovec – 2558 m. Julijske Alpe regione – Kanjavec – 2569 m, Malyj Triglav – 2725 m, aukščiausia šio regiono viršukalnė – Triglav – 2864 m. Slovėnijos Alpės, į kurias įeina Kamniške in Savinjske Alpe regionas ir šalia jo įsikūręs Kamnik miestelis (kurį pravažiavę ir pradedame pėsčiųjų žygį), išsidėsčiusios šiaurinėje Slovėnijos dalyje.Julijske Alpe regiono struktūra yra patogi bet kurio tipo turistui – takai (iš viso 7 tūkst. km), pažymėti specialiais žymekliais, veda į aukščiausią Slovėnijos viršukalnę – Triglavą. Oriai ir gracingai iš peizažo išsiskiria Triglavo giminaičiai – Karavankės ir Poborjės kalnai. Didžiąją Alpių teritorijos dalį sudaro karstas – minkšta porėta uoliena, praleidžianti vandenį, todėl kalnuose sunku rasti vandens telkinių, o gražiosios upės pasilieka apačioje. Kalnų aukštis čia ne pats svarbiausias kriterijus – žavi šios žemės grožybės, kalnų ir slėnių peizažai. Čia yra vienas didžiausių Europoje Triglavo nac. parkas, kurio 85 ha teritorijoje prasideda sraunios Slovėnijos upės Sava ir Soča, bei septynių ežerų slėnis. Parke įdomios augalijos fone straksi kalnų ožiai ir avys. Čia taip pat galima apžiūrėti senovines kalnų trobeles, pieninę, architektūrinius bei buities paminklus, pasigrožėti didžiausiu Slovėnijos ežeru – Bohinju.

Rumunija – šalis, žadanti galybę nepakartojamų įspūdžių ir nuotykių, netikėtų susitikimų su čigonais ar laukinėmis meškomis. Rumunija žavi kalnuotu peizažu ( kalnai užima trečdalį šalies teritorijos ) bei savo gamtos stebuklais: snieguotomis kalnų viršukalnėmis, atšiauriais ir siaurais tarpekliais, smaragdiniais ežerais, tankiais miškais, klaidžiais urvais. Šalyje daugiau nei 400 parkų ir rezervatų, kuriuose saugoma šimtai faunos ir floros rūšių.. Tiek rumunai, tiek jų kultūra, tiek jų gyvenimo būdas, regis, neypatingai pasikeitė nuo viduramžių.
Rumunijos pasididžiavimas – Karpatai, kurie priklauso Alpių – Karpatų – Himalajų kalnų grandinei. Jie skirstomi į tris dalis: Rytų, Pietų ir Vakarų Karpatai. Aukščiausios viršūnės yra Pietų Karpatuose – Moldoveanu (2545 m. aukščio) ir Negoju (2535 m. aukščio). Rytų Karpatai pasižymi vulkaninės kilmės uolienomis; aukšičausias taškas Pietrosu (2303 m). Rumunijos Karpatuose galima rasti įvairaus sudėtingumo maršrutų, skirtų tiek pradedantiems, tiek patyrusiems kalniečiams.

Prancūzija – šalis Vakarų Europoje. Pietrytinėje Prancūzijos dalyje, ties siena su Italija, yra aukščiausia Alpių kalnų sistemos dalis – Vakarų Alpės su iškilusia Mont Blanc (4810 m) viršūne. Geografiškai Alpės – milžiniškas lankas, išsidriekęs nuo Žydrojo kranto (Pietų Prancūzijos Viduržemio jūros pakrantė) iki Vienos (su atsišakojimu Adrijos jūros link). Jo ilgis siekia daugiau nei 1200 km, plotis – 150 - 250 km, užima apie 220 tūkst. kv. km plotą (ledynų plotas užima 3200 kv. km). Ties tiesiąja, išvesta nuo Bodeno ežero iki Saint Bernard perėjos, Alpės skiriamos į Rytines ir Vakarines. Vakarinės Alpės daugiausiai susideda iš granitų ir gneisų, pasižymi klasikiniu alpiniu peizažu bei dideliu apledėjusiu plotu. Rytinė dalis platesnė, žemesnė bei susideda iš nuosėdinių uolienų, tarp kurių vyrauja dolomitinės klintys. Čia landšaftas žymiai įvairesnis nei Vakarinio masyvo, bet pagal civilizuotumo lygį neturi analogų pasaulyje. Mont Blanc kalnų rajonas yra Vakarų Alpių centre. Čia gamta tarsi specialiai sukūrė idealų „poligoną“ ir patyrusiems alpinistams, ir mėgstantiems tiesiog pasivaikščioti kalnuose. Mont Blanc viršūnė yra masinio alpinizmo kultinė vieta - palankiomis dienomis kopiančių skaičius viršija 300. Be techniškai nesudėtingų maršrutų į šį kalną yra itin sudėtingų kopimo variantų, ypač iš pietryčių (Freuney) ir rytų (Peuterey). Chamonix apylinkėse daug puikių uolų laipiojimo „laboratorijų“, kuriose naujokai mokosi kopimo abėcėlės, o netoliese stūksančiuose Aiguilles de Chamonix ir d’Argentiere masyvuose galima tobulinti savo įgūdžius įvairaus sudėtingumo maršrutuose. Patys žymiausi šio regiono objektai – tai legendinė Pte Drus smailė (3733 m) bei kiek nutolusi šiaurinė Grandes Jorasses siena (4208), tapusios aukščiausio alpinizmo meistriškumo etalonu. Vasara Šamoni – alpinistų, skraidyklininkų, kalnų dviratininkų, raftingo, kajakingo bei kitų „raižyto reljefo“ mėgėjų rojus, žiemą perduodantis „estafetę“ kalnų slidinėjimo sporto entuziastams.

Austrija – įspūdingų kalnų, derlingų slėnių, dainingų žmonių ir turizmo kraštas. Ji yra centrinėje Europos dalyje, kryžkelėje svarbių tarptautinių kelių, einančių iš Vakarų Europos į Pietryčių Europą ir iš Šiaurės Europos į Pietų Europą. Kaip ir kaimyninė Šveicarija (į kurią Austrija labai panaši ir geografine padėtimi, ir gamta), tai sausumos valstybė, neturinti išėjimo į jūrą. Austrija nedaug didesnė už Lietuvą, Alpių kalnų ir Dunojaus šalis. Ji ribojasi su Vokietija, Čekija, Vengrija, Slovakija, Slovėnija, Italija, Šveicarija, Lichtenšteinu. Ryžtis lipti į viršūnes ir eiti per perėjas neužtenka vien gerų batų ir reikiamos įrangos. Dar reikia geros sveikatos, daug ištvermės ir drąsos. Tai trasos aukščio nebijantiems turistams. Unterbergtal slėnį supančios viršūnės: Zwolfer – 2562 m, Habicht – 3277m, Innere Wetter – 3053m, Brenner – 2877m ir sunkiau pasiekiamos, ledynais padengtos: Wilder Freiger – 3418 m, Feuerstein – 3267m, Wilder Pfaff – 3456m., aukščiausia šio regiono viršukalnė – Zuckerhutl – 3507 m bei gausybė kitų viršukalnių ir perėjų. Stubai Alpės yra išsidėstę senojo Austrijos miesto Insbruko pietvakariuose, Tirolio provincijoje, netoli Italijos sienos. Palyginus su Šveicarijos ledynais, Stubai yra sąlyginai mažas ir kompaktiškas ledynas. Į vietovę nėra sunku patekti. Autobusu iš Insbruko ji pasiekiama maždaug per valandą. Kiekvieno maršruto pradžioje nustatomas apytikslis laiko tarpas, kurio prireiks, kad būtų pasiekta viršukalnė. Kopiama įvairių lygių sudėtingumo kalnų takeliais, kurių. Zuckerhutl kalnas didžiausias iš gigantiškos Stubai Alpių viršukalnių virtinės. Daugiau kaip 70 viršūnių, dalinai padengtų ledynais, aukštis siekia daugiau kaip 3000 m. Vasaros čia trumpos ir lietingos, o pasitaikantys karščiai, kuriuos vakare pakeičia perkūnijos – alinantys. Galima staigi orų kaita.

Aukštieji Tatrai – kalnai Vidurio Europoje, Vakarų Karpatų aukščiausia dalis. Iškilę alpinės kalnodaros metu, sudaryti iš granito ir klinties. Skirstomi į Aukštuosius (šiaurėje) ir Žemuosius (pietuose). Tatrų kalnai – Slovakijos ir Lenkijos pasienio ruožas. Tik 1/5 Tatrų dalies priklauso Lenkijai, 4/5 Slovakijai. Kalnai didžiausi Slovakijoje ir užima beveik 40 tūkst. ha. Aukštųjų Tatrų masyvas nusidriekęs iš rytų į vakarus 65 km., rytuose apsupti Belianske, vakaruose – Zapadne Tatrų. Čia daugiau nei 15 viršūnių siekia 2 500 m.  Aukščiausios Tatrų viršūnės: Gerlachovsky štit – 2654 m, Gerlachovska veža – 2642 m, Lomnicky štit – 2634 m, Ladovy štit – 2627 m, Pyšny štit – 2623 m ir t.t. Todėl neveltui šie kalnai yra praminti „Mini Alpėmis“. Aukštieji Tatrai – nacionalinis parkas, kuriame saugomas kalnų kraštovaizdis (kalnai, kriokliai, upeliai, ežerai), gyvūnija ir augalija.  Šie kalnai atviri ir prieinami visiems, sėkmingai keliauti gali tiek vaikai, tiek solidaus amžiaus žmonės. Nereikia būti patyrusiam kalnuose, kad galėtumėte tvarkingais ir saugiais takais įkopti į viršūnes ar pereiti perėjas, nes šie kalnai tarsi mokykla – pasiruošimas važiuoti ir pažinti kitus kalnus. Kopdami į kalną pabuvosite miške ir alpinėse pievose, pasieksite ledynus ir akmenuotas viršūnes. Visą kelią lydės upeliai ir kriokliai, kalnų ežerai.

Didingi Alpių kalnai ir slėniai, upės ir kriokliai, ežerai, miškai, paslaptingosios karstinės olos, šilta smaragdinė jūra, alyvmedžių giraitės, vynuogynai bei gausus istorinis palikimas - tai tikrasis Slovėnijos veidas. Gamtos įžymybės ir miesteliai: Tolminkos Tarpekiai, Sočos upės slėnis, Tolminkos ir Goriška Brda miesteliai. Vandens pramogos: raftingas, kanjoningas, hidrodpydas. Nakvynės turistinės klasės viešbučiuose.

Ukraina turtinga “žaliu auksu”- miškais, sodais, vynuogynais, nepakartojamais kalnų ir slėnių kaštovaizdžiais. Ypač žavi Ukrainos Karpatai - vidurinė grandis didingo Vakarų Karpatų kalnyno. Jo aukščiausios viršūnės: Goverla (2061 m), Petros (2020 m), Pop Ivan (2026 m). Čia įsikūrę ir jaukūs kurortiniai kalnų miesteliai Kosiv, Jaremčia. Pastarajame apsistosime. Keliaujame po 5 – 8 val. per dieną grupelėmis po 8 – 14 žmonių Černogorų kalnagūbriu. Pusryčius ir vakarienę verdame patys, pietaujame kalnuose. Maršruto sudėtingumas parenkamas pagal grupės galimybes. Tolimesnes žygio pradžios vietas pasieksime mikroautobusais. Keliaudami nešamės nedideles kuprines su pietumis, pinigine, šiltesniais rūbais, skraiste nuo lietaus. Yra galibybė eiti ištisinius ir radialinius žygius. Nakvoti grįžtame į kempingą.

Norvegija - šiauriausia Europos šalis. Pusė krašto yra arktinio klimato juostoje, du trečdalius teritorijos užima kalnai, ežerai, ledynai - negyvenamos vietos. Krantas labai išraižytas iškyšulių bei fiordų. Prie kranto gausu mažų salų ir šcherų. Norvegijoje gausu kalnų upių, krioklių. Didžiausias Norvegijos ežeras - Mjosa. Ežerą juosia vaizdingos Norvegijos kalvų juostos, nusėtos margaspalviais namukais, dirbamais laukais bei miškų plotais. Svarbiausi ūkio ištekliai yra nafta ir gamtinės dujos. Švedija yra didžiausia Šiaurės Europos valstybė. Tai kalvų ir spygliuočių miškų šalis. Šiaurės vakarų Švedijoje yra Skandinavijos kalnai, kurių aukščiausios viršūnės iškilusios per 2000 m. Jas dengia sniegynai ir ledynai. Svarbiausias Švedijos gamtos turtas - miškai. Aplinkosauga čia laikoma vienu iš svarbiausių šalies rūpesčių.